Kitataučiai bedarbiai labiausiai skundžiasi prasta savo lietuvių kalba

Bedarbiai tautinių mažumų atstovai Lietuvoje turi menkesnį išsilavinimą, skundžiasi prastu lietuvių kalbos mokėjimu ir nepakankamomis galimybėmis mokytis, o jų nedarbo lygis lenkia šalies vidurkį. Tai rašoma “Tautinių mažumų atstovų integracijos į darbo rinką galimybių” tyrime, kuris atliktas įgyvendinant specialų EQUAL projektą.Tyrimo dalyvių manymu, sėkmingai jų integracijai į darbo rinką labiausiai trukdo valstybinės kalbos nemokėjimas arba nepakankamas mokėjimas (55,2 proc.). Kitas svarbus faktorius, trukdantis dalyvavimui darbo rinkoje, yra informacinių technologijų ir kompiuterinis neraštingumas (31,6 proc.).
Daugumai tyrimo respondentų, jų pačių vertinimais, kalbėti ir rašyti lietuviškai sekasi blogai arba vidutiniškai. Geriausiai tyrimo dalyviams sekasi suprasti lietuvių kalbą, prasčiausiai – rašyti.
Tobulinti turimas lietuvių kalbos žinias pageidautų 61,1 proc. respondentų. Labiausiai turimas lietuvių kalbos žinias norėtų tobulinti jauni (iki 29 m.) apklaustieji bei asmenys, turintys aukštąjį bei aukštesnįjį išsilavinimą. Paklausti apie galimybę mokytis lietuvių kalbos, dauguma respondentų atsakė, jog tokios galimybės neturi (69 proc.).
Dalis respondentų mano, jog lietuvių kalbos kursų organizavimas būtų veiksminga priemonė, kuri padėtų pagerinti užimtumo situaciją.
Kaip parodė tautinių mažumų atstovų integracijos į darbo rinką galimybių studija, dauguma apklaustųjų (72,2 proc.) nedirbo ilgiau nei 13 mėn., o net 47,2 proc. darbo neturėjo 25 mėn. ir daugiau.
Apklausos laikotarpiu didžioji dauguma respondentų ieškojo darbo (78,9 proc.). Aktyviausi darbo paieškoje yra vidurinį, pagrindinį ar pradinį su profesiniu mokymu išsilavinimą turintys asmenys iki 50 metų amžiaus. Nors daugelis apklaustųjų teigė ieškantys darbo, daug mažiau jų yra užsiregistravę darbo biržoje – tik apie 50 proc.
Kalbant apie neįsidarbinimo priežastis, apklaustieji dažniausiai minėjo neturėjimą galimybių susirasti darbo arti namų, nepasitenkinimą siūlomu darbo užmokesčiu, nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą bei vyresnį amžių.
Tik 16,6 proc. respondentų yra reikalingos profesinio konsultavimo paslaugos, o net 28,7 proc. jų apie tokio pobūdžio paslaugas net nebuvo girdėję.
Beveik pusė (47,9 proc.) apklaustųjų negali atsakyti, ar jų rajone yra pakankamai informacijos apie suaugusiųjų profesinio mokymosi, kvalifikacijos tobulinimo galimybes.
Tyrime dalyvavę asmenys yra pakankamai gerai išsilavinę, 76,1 proc. jų turi vidurinį bei aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, tačiau net 34,2 proc. apklaustųjų neturėjo profesinio pasirengimo. Tarp apklaustųjų asmenų patenkintų savo turimu išsimokslinimu buvo pakankamai nedaug – 31,5 proc. Pagrindinę savo nepasitenkinimo turimu išsilavinimu ar profesiniu pasirengimu priežastį daugelis nurodė silpną lietuvių kalbos mokėjimą (40,6 proc. atsakiusiųjų).
Dauguma apklaustųjų, vieną kartą įgiję turimą išsimokslinimą, toliau niekur nesimokė (66,2 proc.). Nagrinėjant kliūtis, trukdančias respondentams tęsti mokslus, siekiant įgyti aukštesnį negu jų turimą išsilavinimą, paaiškėjo, jog daugumai apklaustųjų aktualiausios yra lėšų stygiaus problemos.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2003 metais bedarbystė tarp tautinių mažumų atstovų didesnė už vidutinę: bendras nedarbas – 12,4 proc., lietuvių – 11,7 proc., rusų – 18,7 proc., lenkų – 13,9 proc., kitų tautybių asmenų – 15,3 proc..
2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 115 tautybių atstovų, 29 tautybių asmenų buvo po 100 ir daugiau. Lietuviai sudarė 83, 4 procento, lenkai – 6,7 procento, rusai – 6,3 procento, baltarusiai – 1,2 procento, ukrainiečiai – 0,7 procento Lietuvos gyventojų.
Sociologinėje apklausoje, kuri buvo vykdoma 2006 m. kovo – liepos mėnesiais, dalyvavo 606 nedirbančių Šalčininkų bei Vilniaus rajonų tautinių mažumų atstovų. Didžiąją daugumą apklaustųjų sudarė lenkų tautybės asmenys (70,3 proc.).