Kodėl rengiamos gėjų eitynės?

Neseniai pro Vilnių praūžė jau eilinės gėjų eitynės, kuriose dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Kaip visuomet, eitynės buvo pakankamai kontraversiškos, nes daugelis žmonių nesupranta kodėl homoseksualai turi “reklamuoti” save. Galima išgirsti tokių nuomonių, kad “aš ne prieš gėjus, bet prieš jų eitynes”, kas yra neįtikėtinai kvailas sentimentas. Turėti nusistatymą prieš tam tikros seksualinės mažumos eitynes yra tas pats, kas turėti nusistatymą prie tą pačią seksualinę mažumą. Priešingu atveju šios eitinynės sukeltų tiek pat emocijų, kiek ir eilinė protesto akcija ar bet koks kitas judėjimas.

Bet nepriklausomai nuo homofobiškų sentimentų, kodėl, visgi, yra rengiamos gėjų eitynes? Ką jomis norima pasiekti, koks jų tikslas? Atsakyti į šį klausimą galima keliais būdais.

Pirmiausia, reikia paminėti, kad homoseksualumas nėra tik seksualinė pakraipa, bet dėl istorinio konteksto, yra susipynusi su kompleksiška politine tradicija, turinčia giliai įaugusias tradicijas ir net gyvenimo būdą. Tokios eitynės, kurios egzistuoja kartą metuose didžiojoje dalyje vakarų pasaulio valstybių, suteikia progą švesti alternatyvią seksualinę ir politinę kultūrą, kuri buvo pastatyta ant homoseksualumo pagrindo. Tokios eitynės jose dalyvaujantiems žmonėms reiškia kur kas daugiau nei bet kokios kitos eitynės, eiliniams jų dalyviams. Savo tradicijų, savo unikalumo šventė yra viena iš priežasčių, kodėl šios eitynės yra rengiamos.

Kita priežastis ir formaliai vienintelis atsakymas dėl eitynių rengimo, yra istorinis precedentas, dar žinomas kaip Stonewall riaušės. Prie keletą dešimtmečių JAV įvykusios riaušės buvo tas simbolinis momentas, kuomet iš esmės atsirado politizuotas homoseksualų judėjimas, siekiantis seksualinės emancipacijos ir patriarchinės, kapitalistinės struktūros, kuri kuria homofobiškumą. Eitynės yra šio itin reikšmingo įvykio paminėjimas, persipynęs su pačios kultūros švente. Tam tikra prasme, Stonewall riaušės yra homoseksualumo atsiradimo mitas – ar bent jau homoseksualumo, kaip viešai politinės ‘problemos’ atsiradimas.

Negalima nepaminėti ir tokių eitynių reikšmės seksualinės emancipacijos ar lygių teisių siekimo kontekste. Turint omenyje, kad dalyje vakarų valstybių legali homofobija ir diskriminacija yra vis dar egzistuoja, kelti klausimą apie tokių judėjimą reikšmingumą atrodo neįtikėtinai kvaila. Atkreipdami dėmesį į egzistuojančią neteisybę, socialinę ir legalia nelygybę, diskriminaciją ir dažnai smurtinę homofobiją, homoseksualai sukuria terpę viešojoje erdvėje, kur galima diskutuoti visas šias negandas ir viešai kelti opius klausimus.

Be to, yra ir elementariausias edukacinis faktorius. Šios eitynės nėra tik eitynės, bet turi visą infrastruktūra renginių – paskaitų, filmų peržiūrų ir panašiai. Tai garantuoja, kad šis renginys bus ne tik šventė, bet ir smarkiai edukuojantis renginys visiems.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *