Naujienos
2008 07 14 - 57 proc. Lietuvos gyventojų: psichikos negalią turintys gali dirbti
Lietuvoje per dvejus metus trečdaliu padaugėjo žmonių, manančių, kad psichikos negalią turintys asmenys gali dirbti apmokamą darbą. 2006 metais taip manė tik 31 proc. šalies gyventojų, tuo tarpu 2008 m. balandį – beveik du kartus daugiau, t.y. 57 proc. Abi apklausos buvo atliktos VšĮ „Globali iniciatyva psichiatrijoje“, vykdančios Europos Bendrijų iniciatyvos EQUAL projektą „Psichikos ir proto negalią turinčių asmenų įdarbinimas“.
„Būtent neigiamas visuomenės nusistatymas, gajūs stereotipai ir lemia, kad psichikos liga susirgęs žmogus yra išstumiamas iš visuomenės ir darbo rinkos. O tai tiesiogiai veikia tiek jo pajamas, tiek gyvenimo kokybę. Šias neigiamas nuostatas formuoja ir artimųjų, pavyzdžiui tėvų, nuomonė, ir žiniasklaidoje palaikomi stereotipai“, - tvirtino projekto „Psichikos ir proto negalią turinčių asmenų įdarbinimas“ atstovė Neringa Jurčiukonytė.
Lyginant 2006 ir 2008 metais atliktų apklausų duomenis, pastebima tendencija – manančių, kad psichikos negalią turintys žmonės gali dirbti, daugėja. O galvojančių priešingai ženkliai sumažėjo – nuo 57 proc. 2006 metais iki 31 proc. 2008 metais. Pabrėžtina, kad griežtai nusistačiusių prieš psichikos negalią turinčių žmonių įdarbinimą sumažėjo dar ženkliau – nuo 22 proc. iki 8 proc. šalies gyventojų.
Apklausų metu, kurias 2006 ir 2008 metais atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.
„Projekto metu buvo veikiama keliomis kryptimis - socialine reklama buvo tikimasi pakeisti visuomenės nuostatas, o žurnalistų mokymais siekiama, kad pati žiniasklaida nepalaikytų ir taip visuomenėje gajų stereotipų. Per dvejus metus buvo surengtos dvi socialinės akcijos – „Nebijok atsisukusio varžtelio“ ir „Jie nori ir gali dirbti“, - pasakojo N.Jurčiukonytė.
Nors visuomenės nuostatos neįgaliųjų įdarbinimo atžvilgiu tampa palankesnės, prikalbinti darbdavius įdarbinti šiuos asmenis vis dar yra sunku, - nepadeda net valstybės skiriamos subsidijos.
Todėl projekto metu buvo sukurta darbo asistentų pareigybė – tai specialistas, tarpininkaujantis tarp darbdavio ir psichikos sveikatos problemų turinčio asmens. Darbo asistentai yra atsakingi ne tik už neįgaliųjų įsidarbinimo procesą, bet ir už jų palaikymą bei problemų sprendimą įsidarbinus. Atliktas ekonominis tyrimas parodė, jog įdarbinti psichikos negalia sergantį asmenį padedant darbo asistentams yra ekonomiškai naudinga valstybei.
Darbo asistentai ne tik padeda susirasti psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims tinkamiausią darbą, bet ir nuima nuo darbdavio dalį atsakomybės. Anot Neringos Jurčiukonytės, tokios pareigybės poreikis Lietuvoje buvo didelis, nes darbdaviams kildavo klausimų, kaip reikės bendrauti su psichikos sveikatos problemų turinčiais asmenimis, kokia bus kitų darbuotojų reakcija. Darbo asistentas nuolat nebūna prie negalią turinčio asmens, bet su juo kontaktuoja ir padeda tada, kai atsiranda būtinybė, konsultuoja darbdavį, padeda atsikratyti nežinios baimės. Tolimesnis darbo asistento bendradarbiavimas mažina tiek įdarbinto asmens, tiek darbdavio nerimą, didina naujojo darbuotojo darbo kokybę ir našumą - o tai jau apčiuopiama nauda darbdaviui.
Įdarbinus pirmuosius neįgalius asmenis buvo atlikta apklausa, kuri parodė, jog darbe jie pasižymi kaip punktualūs, bendraujantys, imlūs ir atsakingi. Dauguma psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų atsiskleidė kaip pareigingi darbuotojai: dažniausiai darbe jie neužsiima asmeniniais reikalais (91,9% visų atsakiusiųjų), jaučiasi atsakingi už atliekamą darbą (94,6% visų atsakiusiųjų) ir yra punktualūs.
